ištaškyti

1 ištaškýti K, BzF187, Rtr, NdŽ, KŽ; N, M, L 1. Š, KŽ iter. ištėkšti 1: Aš ištaškiaũ visą vandenį su tėkštuvu J. Kaip davė lėkštėn, ir viską ištãškė Trgn. Mūs balą varlės ištãškė, baigia džiūt Dkš. Numyniau takelį į vieškelėlį, ištaškiau upelę į purvynėlį LTR(Klvr). | Ogi, karui prasidėjus, smegenis jam ištaškė (suskaldė galvą) rš. | refl. Rtr, Š, Lc: Apdenk, kad neišsitaškýt nešant pienas Klt. Vanduo išsitaško toli į krantus rš. | Smaginys visi išsitãškė, i gatavas Yl. 2. tr. visą iššlakstyti kuo: Atalėkė to boba iš ligoninės, ištãškė ta smarve visa Kp. Bėk, žirgeli, bėk, juodbėrėli, parnešk brolio manderėlį. Aukseliu siūta, sidabru vadžiota, juodu krauju ištaškyta LTR(Kdl). 3. tr. Vkš, Pl, Vdžg šnek. išmėtyti, išsvaidyti, išblaškyti: Parejo girtas, visus stotkus po trobą ištãškė Sd. Kiek tų batelių ištaškýtų pasieniais! Krš. Ištãškot, išmėtot, patys nežinot kur, tai ir nerandat Ut. Ištãškė kojom visus viščiukus lėkdamas Klt. Kap šoko iš skruzdėlyno [šernas], visas skruzdėles ištãškė Klt. Visi šungrybiai išspardyti, ištaškýti Trk. ║ išdraikyti, išdraskyti: Kai išpjaunu, moterys su grėbliakočiais ant šalis ištãško Ps. Sūkurys užejo ir ištaškė kupsną [šieno] Klk. O to kumelė su ragana lėkė ir lėkė, kol tik visą ją ištaškė po laukus ir pievas LTR(Kp). | prk.: Melioracija ištãškė, išvarpė pievas Krkl. Jų sodyboj dabar ištaškýta (išardyta) viskas Slv. ║ išbarstyti į šalis: Palaikis šautuvas ištaško šratus Šts. | refl.: Ši uzboną alaus turėjusi – triekš anam su tuo uzbonu į kramę, ka ir šukės išsitãškiusios Trk. Grūdai išbyra agregate, išsitãško Ps. | prk.: Mūsų kaimas labai išsitãškęs (padrikas, išsimėtęs, viena sodyba toli nuo kitos) Krk. 4. tr. šnek. sudaužyti į gabalus, sutrupinti: Girtas parejęs pats savo langus ištãškė, išmaišė Vkš. Tai avarija – vežimas visas ištaškýtas! Šil. Rokas pylė šūvį po šūvio, kol pagaliau ištaškė butelį į druzgus rš. | refl.: Perkūnas ka devė į ąžuolą, ka ans ir išsitaškė Yl. Perkūnas sugrumėjęs ir trenkęs į tą akmenį, kuris į šipulius išsitaškęs LTR(Krtn). 5. tr. šnek. išvaikyti, išgainioti: Girtas, mietą pasigavęs, visus iš trobos ištãškė Vkš. Viščiokai tik ištaškýta visi, išvejota [vanagui praskridus] Klt. ║ priversti išsiskirstyti, išvažinėti kitur gyventi: Ištãškė, išvejojo šeimyną [pamotė] Klt. Ištãškė, išblaškė visus vaikus, viena gyvena Krš. | refl.: Išsiblãškę žmonės, išsitãškę visi Vb. 6. tr. šnek. grumiantis smūgiais išblaškyti, įveikti: Tegul tik man ažkliudo, tuoj visus ištaškýč Užp. Kai susmušdavom, tai mes su juo visus ištaškýdavom Dbk. Vieną į sieną, kitą į sieną – ir ištaškiaũ miesto bulkinaičius Šts. Baisiai stipras buvo bernas – vienas visus ištaškýdavo Ėr. Jis grūmęsis kaip liūtas. Kelis kartus ištaškęs jį apspitusius žandarus ir saldotus V.Myk-Put. Kartais be kalavijų, be šarvų, vienomis metalinėmis buožėmis mūsų pulkus ištaško A.Vien. 7. tr., intr. šnek. pridaužyti, išpliekti: Ištaškýk jį per ausis Š. Supykau, ištaškiaũ snukį jam i nuėjau sau Jrb. Jei brolį turėčiu, ištaškỹtų auses [vyrui], i nebsprogtų Krš. Ištaškysiu per snukį su tuo lementoriu, tai žinosi! Žem. Ištaškýk subinę, i klausys Rdn. Ištaškė pelėda žvirbliui par ausį LLDI189(Brž). | refl.: Išsitãško par auses i vėl bučiuojas Krš. ║ tr. Kl išmušti, nužudyti: Augina [vaikus], rūpinas, ateina tokia diena – ištãško, ne kaulelių nebsurenka Krš. Karas jaunimą ištãško Kp. Tokį velnią tik ištaškýt, ką gi! Drsk. | refl.: Kitą kartą parlūžo dumplekė, mažne išsitãškėm visi, ka devėm daržinė[je] Lpl. ║ tr. užpuolus suplėšyti, išdraskyti: Vilkas sugriebia ir ištaško avis NTJn10,12. 8. tr. šnek. daužant ką padaryti (iškulti, išvelėti): Ištãškė javus anksčiausiejai, dar nesukietėjusius Rdn. Nerūpės tau, seserėle, žlugtelį žlugtuoti, išskalbs ištaškys ir ant nugarėlės LTR(Žg). Reikia ištaškýt linus Kt. 9. tr. šnek. iššvaistyti, išeikvoti: Ką tėvas par visą amžių uždirbo, sūnus suspėjo par metus ištaškýti Vkš. Ištaškyti greit gali, ale reik ir sukrapštyti Krš. Savo algą ištãško visokiems niekams Lkš. Pardeviau trobas – piningus ištãškėm, i viskas Trk. Tokius turtus ištãškė, baisu pagalvot Rs. Neleida ištaškýti viso turto giminės Šlu. Penkioleka kiaušinių ištaškiaũ (suvartojau) Ėr. Ką čia be reikalo ištaškýsi tą pieną, tai duodam į valdžią Vdk. | Kiek sveikatos ištãško draskydamos žmogus, sunku apsakyti! Rdn. | refl. Pp: Išsipardavė, išsitaškė ir išvažiavo į miestą Krš. Išsitãškė, o dabar jau skolinas Trk. 10. tr. šnek. drąsiai išsakyti, išrėžti: Parėjęs jis ištaškė pasipiktinimą Dapkui rš. | refl.: Išsitaškęs Kanopa pastebėjo, kad jo puolamas Kajetonas nė nemano jaudintis dėl to rš. 11. tr. šnek. godžiai išvalgyti: Svečias tris bliūdus kopūstų ištãškė Ds. Seniokas ištãškė puodynę pieno Dgl.

◊ bãlos ištaškýtos (kieno) apie ištvirkusį, pasileidusį žmogų: Jos bãlos neištaškýtos: į šoną – nė krust Jrb. dantìs ištaškýti užduoti per veidą: Susičiaupk – dantis ištaškysiu! rš.

\ taškyti; aptaškyti; atitaškyti; įtaškyti; ištaškyti; nutaškyti; pataškyti; partaškyti; prataškyti; pritaškyti; raztaškyti; sutaškyti; užtaškyti